Skubiosios kontracepcijos (SK) preparatai yra naudojami kaip skubi priemonė apsisaugoti nuo nėštumo po nesaugių lytinių santykių. Skubioji kontracepcija nėra efektyvi, kuomet implantacija jau yra prasidėjusi, nes ji nenutraukia jau esamo nėštumo. Skubioji kontracepcija yra rekomenduojama moterims po nesaugaus lytinio akto, kai įprastinės apsisaugojimo priemonės nebuvo efektyvios, arba moterims, patyrusioms lytinę prievartą. Skubioji kontracepcija nepritaikyta nuolatiniam (kasdieniam) vartojimui. Tai specifinė skubios pagalbos priemonė (tarsi „atsarginis išėjimas“ ar gelbėjimosi ratas“)) ir nėra skirta vartoti pastoviai vietoje įprastinių kontraceptikų.
Visame pasaulyje iki šiol abortai dažnai tampa šeimos planavimo priemone, kas yra ydinga ir iškreipta. Tai yra su švietimu ir auklėjimu susijusi problema. Aišku, kad nepageidaujamas nėštumas gali tapti didele problema pačiai moteriai. Tad reikia žinoti, kad alternatyva nėštumo nutraukimui yra jo prevencija. Skubioji hormoninė kontracepcija – veiksminga priemonė nėštumo nutraukimo ir jo sukeltų pasekmių prevencijai, kuri turi būti prieinama kiekvienai vaisingo amžiaus moteriai.
Abortas , deja, išlieka šeimos planavimo priemone
Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia (51 mln.) neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų. Praėjusiais metais nėštumą savo noru nutraukė net 866 paauglės. Pastaruosius šešerius metus abortų skaičius tarp nepilnamečių nemažėja. Pagal dabar galiojančius įstatymus, Lietuvoje nutraukti nėštumą leidžiama iki 12 nėštumo savaitės. Paskaičiuota, kad nuo 1994 m., kada buvo paskelbtas minėtas ministro įsakymas, iki dabar buvo legaliai atlikta mažiausiai 200 tūkst. abortų.
Reikia atkreipti dėmesį, kad abortas pateisinamas tik išimtinais atvejais, jei nėštumas grėstų motinos gyvybei ar sveikatai; jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų; kai tyrimai rodo didelę tikimybę, jog vaisius bus sunkiai pažeistas arba vaikas sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga. Deja, pagal medicinines indikacijas atliktų nėštumų nutraukimų – mažuma, didžiąją dalį sudaro nėštumo nutraukimai moteriai pageidaujant. Reikia atkreipti dėmesį, kad abortas yra pats pavojingiausias gimstamumo reguliavimo metodas, susijęs su įvairiomis komplikacijomis bei padidėjusiu moterį mirtingumu. Skubioji kontracepcija – ne tik yra saugi alternatyva nepageidaujamam nėštumui išvengti, bet ir veiksminga abortų prevencijos priemonė.
Abortai žaloja moters sveikatą
Įrodyta, kad moters reprodukcinė sveikata priklauso nuo atliktų abortų, o ženklus nevaisingų šeimų pagausėjimas siejamas su abortų pasekmėmis. Tvirtinimai, kad abortus reikia uždrausti ir taip pagerės demografinė padėtis, tikrai nepagrįsti. Remiantis kitų šalių patirtimi, kur abortai buvo uždrausti, galima teigti, kad tokie draudimai neturi įtakos gimstatumui, o tik padidina kriminalinių abortų skaičių bei motinų mirtingumą. Deja, abortai, kaip nepageidaujamo nėštumo nutraukimo metodai, tampa kasdienybe. Itin nepalankiai abortai veikia negimdžiusias moteris, nutraukiančias pirmąjį nėštumą.
Abortų komplikacijos:
- Ankstyvosios (atliekant abortą) – kraujavimas ir gimdos plyšimas.
- Atidėtos (per vieną mėnesį po aborto) – hematometra, endometritas, apvaisinto kiaušinėlio liekanos, nėštumo progresavimas, uždegiminiai gimdos bei jos priklausinių procesai ar lėtinio uždegiminio proceso paūmėjimas, menstruacijų ciklo sutrikimai.
- Atokiosios (trys – penki metai po aborto) – gimdos ir gimdos kaklelio pažeidimas bei randiniai pokyčiai, endometriumo pažeidimas ir degeneracija, sinechijos ( sąaugos) gimdoje, kiaušintakių nepraeinamumas, nevaisingumas, psichologiniai sutrikimai, pagumburio – kankorėžinės liaukos - kiaušidžių sistemos disfunkcija, metabolinis sindromas.
Komplikacijos po aborto priklauso nuo gretutinių ligų, nėštumo trukmės, pakartotinių abortų –daugkartinis nėštumo nutraukimas siejamas su dažnesnėmis komplikacijomis. Jei moteris patyrė tris ir daugiau abortų, tikėtina, kad jai pasireikš uždegiminės komplikacijos bei menstruacinio ciklo sutrikimai. Aborto pasekoje atsiradusią pagumburio – kankorėžinės liaukos - kiaušidžių sistemos disfunkciją galima prilyginti „hormoniniam šokui“, sutrikdančiam visą moters endokrininę sistemą. Nustatyta, kad endokrininiai sutrikimai lemia menstruacinio ciklo sutrikimus, kurių pasekmė – endometriozė, miomos, endometriumo hiperplastiniai procesai, antrinė kiaušidžių policistozė (metabolinio sindromo formavimosi pagrindas). Po pakartotinų abortų menstruacijų ciklo sutrikimai nustatomi 25–30 proc., uždegiminiai procesai - 3–4 proc. moterų.
Moters reprodukcinė sveikata pirmiausiai priklauso nuo protingo nėštumų reguliavimo – tai yra taikant veiksmingas kontraceptines priemones, o ne abortus. Šiandien hormoninė kontracepcija – tai ne tik priemonė nepageidaujamam nėštumui išvengti, bet ir savarankiškas gydymo metodas, taikomas įvairiems ginekologiniams susirgimams, tai pat ir išsivysčiusiems dėl abortų (reabilitacija po aborto), gydyti. Hormoninės kontracepcijos indikacijų praplėtimas (taip pat ir kontraceptinių tablečių naudojimas skubiajai kontracepcijai), naujų kontraceptinių priemonių atsiradimas ar jų tobulinimas – tai yra svarbiausi žingsniai gerinant ir išsaugant moters reprodukcinę sveikatą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad gimstamumui įtakos turi ne abortai, o visuomenės gyvenimo lygis, bendra higienos kultūra, susiklostę kultūrinės tradicijos bei informuotumas apie galimybes išvengti nepageidaujamų nėštumų
Faktai ir skaičiai
Nors šiandien skubiosios kontracepcijos tabletės prieinamos kiekvienai moteriai, tačiau nepageidaujamų nėštumų statistiniai rodikliai nei kiek nemažėja. Kodėl taip yra? Atrodo, kad anksčiau buvę kliūtys (parduodamos tik su receptais, po gydytojo konsultacijos) įsigyti tabletes – pašalintos. Tačiau iškyla kita problema – tai žinių trūkumas. Atlikti tyrimai patvirtino, kad skubiosios kontracepcijos metodas iki šiol lieka mažai žinomu arba jo baiminamasi, tapatinant jį su abortu. JAV vienos apklausos duomenimis mažiau nei pusė jaunų žmonių buvo girdėję apie skubiąją kontracepciją, neatsižvelgiant į plačiai skleidžiamą informaciją apie ją, kaip bereceptinio kontraceptinio vaisto, statusą.
Iš kitos pusės, moterys net ir žinodamos apie skubiosios kontracepcijos galimybę, neturi žinių, kaip teisingai naudoti SK metodą. Antai Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje 2009 metais atlikus apklausą paaiškėjo, kad 91 proc. moterų girdėjo apie „kito ryto tabletę“, tačiau vos 7 proc. ją naudojo. Viena iš tokio mažo naudojimo priežasčių – tai menkas supratimas apie vaisingumą, kontracepciją, nėštumo riziką. Prancūzijoje apklausus moteris besikreipiančias dėl aborto nustatyta, kad daugiau nei pusė iš jų neįvertino nėštumo rizikos bei negalėjo įvardinti konkrečios pastojimo datos. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas su pacientėmis, kurios kreipėsi dėl aborto ir nėštumo priežiūros, patvirtino, kad skubiąją kontracepciją naudojo tik kas dešimta moteris, kuri norėjo išvengti nėštumo ir dar mažiau moterų skubiąją kontracepciją naudojo kiekvieną kartą, kai susidurdavo su nepageidaujamo nėštumo rizika.
Skubiosios kontracepcijos taikymo indikacijos
Skubioji kontracepcija priklauso apsaugos priemonėms nepageidaujamam pastojimui išvengti po nesaugių lytinių santykių.
Remiantis tarptautinėmis skubiosios kontracepcijos rekomendacijomis, šis metodas taikomas šiais atvejais:
- nenaudojami jokie apsaugos metodai;
- po išprievartavimo, jei moteris nesinaudojo patikimomis kontracepcijos priemonėmis;
- lytiniai santykiai per vaisingas menstruacinio ciklo dienas;
- įprastinė kontracepcijos priemonė nebuvo veiksminga arba buvo netinkamai naudojama (prezervatyvo plyšimas, nuslydimas ar neteisingas naudojimas;
- praleistos dvi ir daugiau kontraceptinės tabletės;
- nesėkmingai naudotas nutraukto lytinio akto metodas;
- natūralaus metodo naudojimas ir neteisingas vaisingų-nevaisingų dienų apskaičiavimas;
- makšties gaubto ar diafragmos iškritimas, suplyšimas;
- makšties kontraceptinio žiedo iškritimas;
- spermicidinės kapsulės ar plėvelės neištirpimas prieš lytinį aktą).
Skubioji kontracepcija įvairiais moters vaisingo amžiaus tarpsniuose
Žinoma, kad nėštumas tiesiogiai priklauso nuo moters amžiaus. Gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių 20–25 m. amžiaus moterims tenka 60–80 pastojimų/100 moterų, 30–35 amžiuje šis skaičius sumažėja iki 25–50, o po 40 m. – iki 5–15.
Paauglystė
- paauglystė - nuo mėnesinių atsiradimo iki 18–20 m.
Jau pirmuosius 1,5 metų atsiradus mėnesinėms ovuliacinių, t. y. vaisingų, ciklų skaičius siekia 80 proc., nors lytiškai subręstama tik 18 gyvenimo metais. Nustatyta, kad iki 60 proc. šiame amžiuje pirmasis lytinis aktas įvyksta nesinaudojant jokiomis apsaugos priemonėmis. SK reikia vertinti kaip į svarbų rezervą saugant jaunų žmonių, kurie dažniausiai priklauso didelei neplanuoto lytinio kontakto rizikos grupei, reprodukcinę sveikatą. Paauglių nėštumų skaičiui mažinti įtakos turi šie veiksniai: informacijos apie SK prieinamumas bei galimybė pasinaudoti tarnybomis, gebančiomis profesionaliai konsultuoti SK klausimais
Ankstyvasis ir vėlyvasis vaisingas moters amžiaus tarpsnis
- ankstyvasis reprodukcinis – nuo 18 iki 35 m.
- vėlyvasis reprodukcinis – nuo 36 iki 45 m.
Ankstyvajam reprodukciniam laikotarpiui būdingas padidėjęs lytinis aktyvumas ir vaisingumas. Būtent 20–35 m. amžiuje dauguma porų įgyvendina savo reprodukcinius planus, dėl to šiam amžiaus tarpsniui abortų tenka daugiausia. Daugeliu atvejų būtinas kruopštus šeimos planavimas, nes iki 35 m. gimdymu baigiasi beveik 40 proc. nėštumų, tuo tarpu abortais – net 60 proc. atvejų.
Žindant kūdikį fiziologiškai slopinama ovuliacija ir taip moteris yra apsaugoma nuo nepageidaujamo pastojimo. Laktacinės amenorėjos metodo efektyvumas – tai 1–2 nėštumai 100 moterų per pirmus 6 žindymo mėnesius. Dažniausiai menstruacinis ciklas atsinaujina per 6 mėn. po gimdymo. Jei moteris nemaitina kūdikio krūtimi, jau septintą savaitę po gimdymo gali pastoti.
Nuo 35 iki 39 m. vaisingos tebėra 80 proc. moterų, tačiau gimdymu pasibaigia vos 10 proc. nėštumų. Daugiau nei 70 proc. vyresnio vaisingo amžiaus moterų nėštumų baigiasi abortais, o tai keturis kartus padidina motinų mirtingumą ir 2 kartus – perinatalinį mirtingumą, persileidimų skaičius išauga iki 30 proc.
Perimenopauzė
- perimenopauzė – nuo pirmųjų klimakso požymių iki 1–2 m. po paskutinių buvusių mėnesinių.
Nors šiame amžiuje vaisingumas yra sumažėjęs, tačiau galimybę pastoti turi 60–70 proc. 40–44 m. moterų, o 45 m. ir vyresnės moterys – 20 proc. Po menopauzės ovuliacijos ir nėštumo rizika išlieka dar 2–12 mėn. po paskutiniųjų buvusiųjų menstruacijų. Per metus šimtui nėščių moterų tenka 10–20 nuo 45 iki 50 m. amžiaus moterų, vyresnio nei 50 m. amžiaus – 0–5 moterys. Beveik pusė visų nėštumų vyresniame nei 40–45 metų amžiuje baigiasi abortais, o komplikacijų po abortų dažnis – tris kartus didesnis nei reprodukcinio amžiaus moterims. Šioje grupėje daugiau nei 60 proc. nustatoma ekstragenitalinė patologija, kaip antai širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir virškinamojo trakto ligos, todėl perimenopauzės tarpsniu SK tampa vienu saugiausių metodų nepageidaujamam pastojimui išvengti.
Atmintinė moterims, kaip teisingai vartoti skubiosios kontracepcijos tabletes:
· Skubios kontracepcijos tabletę su levongestreliu galima vartoti bet kurią mėnesinių ciklo dieną.
· Tabletę rekomenduojama išgerti nedelsiant po nesaugaus lytinio akto, t.y. per 72 val.
· Po skubiosios kontracepcijos tablečių vartojimo iki mėnesinių reikėtų naudotis barjerinėmis apsaugos nuo nėštumo priemonėmis.
· Po 3 savaičių ar mėnesinėms vėluojant 5 dienas rekomenduojama atlikti nėštumo nustatymo testą. Jei nėštumo testas teigiamas, moterį rekomenduojama tirti dėl negimdinio nėštumo, ypač tais atvejais, jei anksčiau būta negimdinio nėštumo, kiaušintakių operacijų ar mažojo dubens uždegimas.
· Retai po skubiosios kontracepcijos tablečių gali laikinai sutrikti mėnesinių ciklas, atsirasti nuotaikų svyravimų, pykinimas, vėmimas, krūtų tempimo pojūtis.
· Skubioji kontracepcija neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.
· Jei per vieną mėnesinių ciklą pasitaiko keletas nesaugių lytinių santykių, piktnaudžiauti šiuo metodu nepatartina – skubios kontracepcijos nerekomenduojama naudoti dažniau, kaip du kartus per mėnesį.
· Jokių tyrimų prieš skiriant skubiąją kontracepciją atlikti nereikia. Taip pat negalima atidėti skubiosios kontracepcijos iki tol, kol bus galima atlikti nėštumo testą. Po skubiosios kontracepcijos pavartojimo taip pat nereikalingi jokie tyrimai, tačiau moteris turi būti įspėjama, kad jei mėnesinės vėluos savaitę ar ilgiau, ji gali būti nėščia, todėl privalanti atlikti nėštumo testą.
· Moteris turi save sekti, nes jei atsiranda neciklinis kraujavimas ar pilvo apačios skausmas, tai gali būti ektopinio nėštumo ar spontaninio aborto priežastis.
· Į motinos pieną patenka tik labai nedidelis levongestrolio kiekis, todėl nemanoma, kad tai kenkia kūdikiui. Bei jei tai kelia nerimą, galima išgerti tabletę iškart po žindymo. Tuomet liks pakankamai laiko iki sekančio žindymo ir taip sumažės veikliosios medžiagos kiekis, galintis kartu su pienu patekti į kūdikio organizmą.
· Skubi kontracepcija neapsaugo nuo nėštumo, kurį gali sukelti vėlesni lytiniai santykiai ir moterys rizikuoja pastoti vėliau to paties ciklo metu, todėl visos moterys po SK tablečių vartojimo, tuoj pat turi pradėti naudoti barjerines kontraceptines priemones (prezervatyvus, diafragmą, spermicidus). Taip pat šio ar kito ciklo metu galima pradėti ilgalaikių kontraceptinių priemonių naudojimą (pvz. sudėtines geriamąsias kontraceptines tabletes).
- Skubiosios kontracepcijos preparatai negali būti vartojami nuolat, siekiant apsisaugoti nuo nėštumo!
